Lietuvoje vasarą būna karšta. Laukiame to visus metus ir kiekvienais metais sulaukiame 2-4 savaičių tokios vasaros, kai tariamės suprantą, kodėl pietiečiai turi siestą. Siesta - popiečio poilsis po vidurdienio karšto klimato šalyse, kai dėl karščio darbo produktyvumas sumažėja, gyvenviečių gatvės ištuštėja.
Lietuvoje paprastai taip būna paskutinėmis liepos, pirmosiomis rugpjūčio savaitėmis. Vakar kirpdama benužydinčias levandas ir rožes pagalvojau, kad pas mus dabar siesta, ne tik dienos, bet tiesiog metų siesta:) Žmonės palieka miestus, ofisus, susirenka vaikus iš darželių ir traukia prie jūros, ežerų, į kaimus atsikvėpti po darbų. Augalai skubėję po žiemos griebti kiekvieną saulės spindulėlį, lietaus lašelį, ryškiai žydėję dabar jaučiasi atlikę savo misiją, bręsta, noksta. Visuotinis aprimimas prieš tuoj prasidėsiančius rudens darbus. 
O čia lietuviškos vasaros spalvos, kurias pavyko "užkonservuoti" audiniuose. Augalais, uogomis dažytas šilkas, medvilnė, linas, šiek tiek vilnos. Rudeniop, išbandžiusi viską, ką dar knieti išbandyti, parašysiu apie audinių dažymą augalais išsamiau.
Tiesiog šiaip, birželis mūsų kieme buvo ryyyškiai spalvingesnis:)))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą